Popietė Maironio 150 metų jubiliejaus proga
2012-11-21
Maironis – Lietuvai ypatingas, o mūsų kraštui – ypač artimas kūrėjas. Tautos dainius nepamirštas taip jo mylėtuose Tytuvėnuose – poeto vardu pavadinta gatvė, miesto skvere stovi Tado Kalasausko rūpesčiu 1995 m. pastatytas paminklas. Nenuostabu, jog jo 150 metų sukakties proga Tytuvėnuose organizuojami įvairūs renginiai. Vienas jų, vykęs Tytuvėnų regioninio parko direkcijos patalpose, lapkričio vienuoliktą dieną surinko gausų būrį žiūrovų.

Renginio inciatorės – garbaus amžiaus moterys, susibūrusios į klubą „Raskila“, vadovaujamą poetės Teresės Rimulaitytės. Popietę išradingai vedė bibliotekininkė Dalia Galbuogienė. Visos jos vilkėjo retro stiliumi alsuojančiais šventiškais apdarais.

Viso renginio metu Raskilietės dainavo dainas, sukurtas pagal Maironio eilėraščius, deklamavo. T. Rimulaitytė paskaitė savo eiles apie Maironį. Nors ir labai jaudinosi, kitos trys klubo narės šauniai deklamavo poeto eiles: D. Molotokienė – „Trakų pilį“, T. Barkauskienė – baladę „Jūratė ir Kastytis“, S. Abramonienė „Neužmirštuolė gėlė“.

Renginyje pasirodė ir Tytuvėnų gimnazijos maironiečiai, kartu su savo mokytoja A. Ševeliovaite parengę kompoziciją pagal poeto kūrybą. Popietės rengėjus bei dalyvius pasveikino Kelmės rajono savivaldybės administracijos vedėja I. Sirusienė. Linksmo vėjo gūsį įnešė Valerija Adomaitienė iš užvenčio, kuri kartu su savimi atsivežė visą būrį vaikų bei anūkų. Ši šeimyninė kapela grojo, dainavo, o pati V. Adomaitienė dar ir skaitė savo eiles.

Popietei pasibaigus raskilietės pakvietė pabendrauti prie arbatos ir gardumynų stalo, kurį kiekviena stengėsi papildyti savo išmone. Išeinančius žmones namo lydėjo gera nuotaika: ir siela pamaitinta, ir skrandis rūpestingųjų organizatorių pamalonintas.

Truputis istorijos

Jonas Mačiulis gimė 1862 metų spalio 21 dieną Pasandravio dvare, Šiluvos valsčiuje, Raseinių apskrityje, laisvųjų valstiečių šeimoje. Nors tėvas ir buvo beraštis, bet iniciatyvus žmogus, pasirūpinęs, kad sūnus Jonas namie įgytų pradinio mokslo žinių, pramoktų lenkų kalbos. Maironis 1873 m. įstojo į Kauno gimnaziją, vėliau studijavo literatūrą Kijevo universitete, o 1884 m., atsižvelgdamas į tėvų norą, įstojo į Kauno kunigų seminariją. Ją baigęs, mokslus tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje.

Vėliau poetas dėstė Kauno kunigų seminarijoje, Kauno universtitete, tapo seminarijos rektoriumi, Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi, teologijos daktaru Vytauto Didžiojo (buv. Kauno) universiteto garbės daktaru.

Rašyti pradėjo šeštoje klasėje, lenkų kalba, tačiau vėliau šiuos bandymus sunaikino. Reikšmingiausia kūrybos dalis – lyrika. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis.

Nors buvo išsilavinęs žmogus, pažinojo daug šviesių protų, tačiau gimtasis kraštas Maironiui visuomet liko artimas. Dažną vasarą leido Tytuvėnuose, čia turėjo gerų draugų: kanauninką Antaną Jančauską, Tytuvėnų dvaro savininkus Riomerius. Ypač artimi ryšiai poetą siejo su dailininke Zofija Riomeriene, kuri nupešė ir jo portretą.

Tytuvėnuose Maironis viešėjo ir visai prieš mirtį. 1932 m. vasarą, atvačiavęs pailsėti, poetas pasijuto blogai, grįžo į Kauną, buvo paguldytas į ligoninę, operuotas, tačiau nebepakilo.

Agnė Buchaitė

Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė

Atnaujinta 2012-11-21
 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt