Igno Viržinto surinktų eksponatų paroda – su eilėraščiais apie meilę bei užgavėnių motyvais
2015-02-17
Vis artėjant dienai, kai iš kiemų varysime Žiemą, prisimenami senieji Užgavėnių papročiai, daromos kaukės. Šis laikotarpis tarp Kalėdų ir Užgavėnių – sotaus valgymo, nepersidirbimo, ruošimosi naujam gyvybės ciklui metas.

 


Prisimenant senąsias tradicijas ir žmonių gyvenimo būdą, įdomu pamatyti senus daiktus, kuriuos savo buityje kažkada naudojo žmonės. Budraičiuose ilgai gyvenęs pedagogas, muziejininkas, rašytojas Ignas Viržintas gelbėjo iš begriūnančių senų sodybų, kaupė ir saugojo įvairiausius senovinius rakandus, prietaisus, kitus daiktus. Dalis jo sukauptos kolekcijos atkeliavo į Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centrą. Čia parodos eksponatus susirinkusiems pristatė I. Viržinto žmona Justina, po jo mirties puoselėjanti savo vyro palikimą. Ji, kilnodama daiktus, pasakojo apie juos, kaip jie buvo naudojami. Vyžos, naginės, medpadžiai, skalbimo ir lyginimo prietaisai, mokinio krepšelis su grifeline rašymui skirta lentele, verpimo ratelis... Visa tai kadaise kasdien naudojo mūsų proseneliai. Pristatytos ir kelios užgavėnių kaukės, taip pat nemažai megztų, austų dirbinių pavyzdžių. Daugumos jų autoriai jau iškeliavo anapilin ir susirinkusiųjų buvo pagerbti tylos minute.


Apžiūrėjus kolekciją, Tytuvėnų šviesuolė Liucina Nacienė susirinkusiesiems perskaitė porą savo eilėraščių apie meilę. Ši tema puikiai tinka Užgavėnėms, juk tai – atsinaujinimo, ne tik gamtos, bet ir bendruomenės - šventė.


Tytuvėnų regioninio parko direkcijos kultūrologė Agnė Buchaitė trumpai priminė susirinkusiesiems apie tai, kokia yra Užgavėnių esmė ir papasakojo apie Užgavėnių personažus: kas jie tokie, iš ko kilę bei kokią reikšmę turi. O jų juk daug, nuo pačių archajiškiausių: meškos, vilko, gervės ir kitų, iki naujausių - vengrų, žydų, čigonų. Nuo seno vykdavo įvairūs žaidimai bei apeigos, pavyzdžiui, būrys persirengėlių vaidindavo vestuves. Na, o Užgavėnės būtų ne Užgavėnės be amžinųjų priešininkų, Lašininio ir Kanapinio, kovos bei neišvengiamo Morės galo.


Po šio pasakojimo savo prisiminimais apie vaikystės Užgavėnes dalinosi senjorių klubo „Raskila“ narės: iš dzūkijos kilusi Danutė Molotokienė bei šią šventę Užpelkių kaime stebėdavusi klubo vadovė Teresė Rimulaitytė. Šiemet – Etnografinių regionų metai, tad dar ir dėl šios priežasties buvo įdomu palyginti, kuo skyrėsi Užgavėnių šventė skirtinguose Lietuvos kampeliuose. Pasidalijus prisiminimais, visos klubo moterys uždainavo Užgavėnių dainą žemaičių dūnininkų tarme: „Dūkim gara, ubagai, Kad lakstytų skarmalai, Ui, vei, o je, je, Kad lakstytų skarmalai...“.


Popietė tuo nesibaigė. Visi susirinkusieji vaišinosi blynais su uogiene, apžiūrinėjo parodos eksponatus, kalbėjosi, o moterys sudainavo dar ne vieną dainą.


Svečiai galop išsiskirstė, o paroda liko. Ją apžiūrėti bus galima iki kovo mėnesio.



Tytuvėnų regioninio parko direkcijos kultūrologė
Agnė Buchaitė


 

 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt