Gegužinių tradicijos ir atgimimas
2015-05-29

Gegužinė nuo seno suprantama kaip kaimo ar tam tikros vietovės jaunimo pasilinksminimas, šokiai gamtoje pavasarį bei jauną vasarą. Šiuo laikotarpiu oras jau būdavo pakankamai šiltas, o gamta pasiruošusi šviežia žaluma, visiems rūpėdavo iš trobų ištrūkti laukan, pasimėgauti grįžtančia saule.

 


Reikia manyti, jog šios šventės ištakos siekia labai senus laikus. Na, o rašytiniuose šaltiniuose jos minimos jau viduramžiais. Tokių gegužinių, kokias mes įsivaizduojame šiandien, tradicijos susiformavo XIX amžiuje, o į Lietuvą būtent tokia šventės samprata atkeliavo per Lenkiją – pradžioje jos dar kurį laiką buvo vadinamos „majuvkomis“.


Gagužinių vietą paprastai papuošdavo: apsmaigstydavo berželiais, apkaišydavo įvairiais žolynais, kartais pastatydavo vartus, kuriuos taip pat dekoruodavo žaliomis šakelėmis. Gegužinių pavasariška, spontaniška dvasia bei tokia galimybė susiburti dažnai būdavo panaudojama ne vien tik šokiams, bet ir įvairiems pokalbiams. Lietuvoje ypač išsiskyrė Šiaulių apylinkių gegužinės. Pirmoji jų įvyko 1899 m. birželio 12 d. Jas organizavo to meto šviesuomenė, o vyko jos grafų Zubovų dvaruose. Tradicija klestėjo apie 40 metų. Kad tai buvo ne tik paprasti šokiai, rodo ir to meto garbingų svečių įvairovė: jose lankėsi J. Biliūnas, Žemaitė, V. Putvinskis, M. K. Čiurlionis, A. Smetona, A. Vienuolis ir kiti to meto šviesuoliai. Teigiama, jog 1934 – aisiais gegužinėje linksminosi net 10 tūkst. žmonių.


Tarybiniais metais mėginta gegužines „pritempti“ prie to meto lozungų bei idealų, tačiau šventėse nebeliko gyvasties, jos pamažu sunyko. Šiais laikais, vis labiau populiarėjant etninei kultūrai, kyla susidomėjimas senosiomis šventėmis, tame tarpe ir gegužinėmis.


Šiemet tokie šokiai organizuoti ir Tytuvėnuose. Tytuvėnų regioninio parko direkcija drauge su kultūros centru bei gimnazijos mokytoju Vaidotu Špokausku surengė vakaronę Giliaus ežero pakrantėje, kurios metu koncertavo Šiaulių „Saulėtekio“ gimnazijos folkloro ansamblis „Vieversėlis“ ir Betygalos kultūros namų jaunimo kolektyvas „Grikiai“. Susirinko nemažai įvairaus amžiaus žmonių: jaunimas žaidė žaidimus ir šoko, o dauguma vyresniųjų rinkosi stebėti ir klausytis. Gegužinė, kurios metu nebuvo jokio alkoholio ir ištroškę šokėjai kartais sustodavo atsigaivinti vandeniu, truko beveik iki vidurnakčio, o besiskirstančius šokėjus nuo ežero palydėjo daina. Žinant, jog įvairūs liaudiškų šokių vakarai darosi vis žinomesni bei populiaresni (puikus pavyzdys - „Kelmo šokių naktis“ Kelmėje), tikimės, jog ir tokios gegužinės taps gražia tradicija. Vienas iš smagiausių dalykų, kuriuos teko išgirsti, buvo tai, kaip žmonės stebėjosi, kad taip gražiai jaunimas linksminasi be svaigalų...

Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė

Agnė Buchaitė

A. Agafonov nuotraukos


Atnaujinta 2015-05-29
 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt