You need to upgrade your Flash Player This is replaced by the Flash content. Place your alternate content here and users without the Flash plugin or with Javascript turned off will see this. Content here allows you to leave out noscript tags. Include a link to bypass the detection if you wish.

 


Archeologiniai Tytuvėnų krašto tyrinėjimai
2016-10-04

Tytuvėnų apylinkės archeologiniu požiūriu nenusileidžia kitiems Lietuvos regionams – tuo įsitikinti galėjo visi, susirinkę išklausyti viešų paskaitų apie šio krašto archeologiją. Pranešimus skaitė doc. dr. Birutė Kazimiera Salatkienė bei KU doktorantas Gvidas Slah.

 


Doc. dr. B. Salatkienė pasakojo apie Padubysio krašto (Dubysos aukštupio regionas: Bubių (Šiaulių r.), Kukečių,Liolių bei Tytuvėnų (Kelmės r.) seniūnijos) apylinkių tyrinėjimų istoriją, ryškiausius žmones, archeologinio paveldo paminklus. Pasak jos, šiame krašte senove bei jos paminklais susidomėta XIX a. pabaigoje, pirmasis tyrinėtojas buvo bajoriškos kilmės dailininkas Tadas Daugirdas (1852-1919). Pirmiausia dėmesys atkreiptas į matomiausius objektus: piliakalnius, pilkapynus. XIX a. Lietuvoje darbavosi Fiodoras Pokrovskis (1855-1903), Imperatoriškosios Maskvos archeologijos draugijos narys. Dubysos aukštupio piliakalnių tyrinėjimų pradininkas – Liudvikas Kšivickis (1859-1941), lenkų sociologas, antropologas, ekonomistas, laikomas Lietuvos archeologu, nes tyrinėjo tik mūsų šalies piliakalnius. Paminėtini tyrinėtojai – Petras Tarasenka (1892-1962), Balys Tarvydas (1897-1982), kuris buvo profesionalių archeologinių tyrimų pradininkas Lietuvoje. Sovietiniu laikotarpiu į Padubysio kraštą surengtos kelios žvalgomosios ekspedicijos, šiuo laikotarpiu išsiskiria tokie tyrėjai, kaip Bronius Dakanis, Algis Merkevičius. Nepriklausomybės laikotarpiu didžiausi archeologiniai tyrinėjimai Padubysio apylinkėse jau keliolika metų vyksta Kurtuvėnuose (čia juos vykdo doc. dr. Birutė Salatkienė).


Pasak B. Salatkienės, su priešistorės laikotarpiu susijusių Dubysos aukštupio archeologinių vietų fiksuojama 52. Iš jų akmens amžiaus radinių aptikta 16, bronzos – 4, o geležies – net 31 vietoje. Daugiausia jų – Tytuvėnų apylinkėse, net 26. Kiek mažiau – Bubių (23), negausiai – Liolių (9) bei Kukečių (4). Tai – gyvenvietės, piliakalniai, pilkapiai, kapinynai ir kt. Archeologinių vietų skaičius ir išsidėstymas priklauso nuo jų apgyvendinimo laiko, gyventų vietų tankumo ir tinklo, o šias aplinkybes dažniausiai lemia esamos gamtinės sąlygos: kur gyventi saugiau, kur žemės derlingesnės, vandens telkiniai – žuvingesni.


Doktorantas G. Slah pristatė Tyrimus Tytuvėnėliuose, kurie vyko 2015 m. vasarą. Tų metų birželio mėnesį jis drauge su studentų bei savanorių pagalbininkų grupele greta Apušio ežero iškasė 7 šurfus, kuriuose rasta įvairių titnago dirbinių, jų fragmentų bei nuoskalų. Nustatyta, jog bendras tirtos stovyklos egzistavimo laikas siekė nuo 10900 iki 6000 m. prieš Kristų, tai yra nuo vėlyvojo paleolito iki antrosios mezolito pusės. Visas titnagas į šiuos kraštus buvo atgabentas iš kitur, kadangi vidurio ir šiaurės Lietuvoje gamtinio titnago nėra. Greičiausiai jis čia atsidūrė iš pietų Lietuvos, kur jo yra gausu.


Tyrinėtoji stovykla liko iš pačių seniausių Dubysos baseino apgyvendinimo etapų. Pirmieji žmonės greičiausiai buvo medžiotojai, sekę migruojančias šiaurės elnių bandas. Per visą jos egzistavimo laiką ženkliai keitėsi klimatas: iš pradžių vyravo reti tundriniai miškai, vandens lygis buvo žymiai aukštesnis, nei dabar. Pamažu klimatas šilo ir vėlyvesnių laikotarpių gyventojus jau supo tankūs miškai.


Titnaginių dirbinių tyrimai atskleidė šio krašto ryšius su kitais Europos kraštais – Danija, Vokietija, Estija, Latvija. Tytrinėjimai nesibaigia – kiek žemiau kasinėtos vietos padaryti 7 gręžiniai, kitais metais planuojami nauji kasinėjimai, taip pat ieškoma kitų vietų greta Gryžuvos upės, Gauštvinio ežero.


Renginio metu tytuvėniškiams pristatytas kultūros ir istorijos žurnalas „Padubysio kronikos“, kurio naujausiame numeryje – ir Tytuvėnėlių tyrinėjimų apžvalga. Jį pristatė Bazilionų mokyklos direktorius, kraštotyrininkas Rimantas Gorys. Tai – jau šeštasis žurnalo, kurį leidžia Romualdo Ozolo paramos fondas, numeris. Leidinyje spausdinami jau žinomų bei dar tik pradedančių savo karjerą mokslininkų, žurnalistų bei kitokių profesijų atstovų straipsniai.


Pristatyme dalyvavo ir žymaus kraštotyrininko sūnus Vytautas Jagminas. Jo tėtės nuveikti darbai – labai svarbūs mūsų kraštui, nepamiršti bei iš naujo atrandami iki šiol. Šis kraštotyrininkas pasižymėjo kruopštumu, o jo sudaryti sąrašai bei aprašymai jau pasitarnavo ne vienam mokslininkui.


Mūsų praeities paieškos tęsiasi ir toliau – ieškoma dar neatrastų, o galbūt atrastų ir pamirštų vietų. Kviečiame visus, radusius arba žinančius radimviečių, kuriuose aptinkama titnago, akmens, žalvario ar kitokių archeologinių radinių, kreiptis į Tytuvėnų regioninio parko direkciją ir prisidėti prie mūsų krašto praeities tyrinėjimų.


Tytuvėnų regioninio parko kultūrologė

Agnė Buchaitė

 


 
Tytuvėnų regioninio parko direkcija
Miško g. 3, 86477 Kelmės r.
Tel. 8 427 59031
El. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
www.kvepalai.lt www.spargalkes.lt spargalkes.lt www.tytuvenai.lt tytuvenai.lt