Nerimas nėra vien trumpalaikis jaudulys prieš svarbų pokalbį ar nepažįstamą situaciją. Kai baimės kartojasi, žmogus pradeda vengti tam tikrų vietų, susitikimų ar veiklų, o mintyse nuolat sukasi galimi neigiami scenarijai, nerimas gali pastebimai riboti kasdienybę. Tokiais atvejais viena iš galimų psichologinės pagalbos krypčių yra kognityvinė elgesio terapija (KET).
KET pagrindas – ryšys tarp minčių, emocijų, kūno pojūčių ir elgesio. Terapijoje siekiama suprasti ne tik tai, ko žmogus bijo, bet ir kokie mąstymo bei elgesio modeliai padeda baimei išlikti.
Kaip susidaro nerimo ratas?
Įsivaizduokime žmogų, kuris bijo kalbėti per darbo susitikimus. Mintis „pasakysiu ką nors kvailo“ sukelia įtampą, padažnėjusį širdies plakimą ir norą tylėti. Nutylėjus palengvėja, tačiau kartu sustiprėja įsitikinimas, kad kalbėti iš tiesų buvo pavojinga.
Taip gali susidaryti pasikartojanti grandinė: grėsminga mintis → nerimas → vengimas → trumpalaikis palengvėjimas → dar stipresnis vengimas ateityje.
Kognityvinėje elgesio terapijoje nagrinėjamos skirtingos šios grandinės dalys. NHS KET apibūdina kaip terapiją, padedančią keisti žmogaus mąstymo ir elgesio būdus. Ji taikoma įvairioms problemoms, įskaitant nerimą, fobijas ir socialinį nerimą.
Kada galima svarstyti KET?
Vien nerimo buvimas nereiškia, kad žmogui būtinai reikalinga psichoterapija. Nerimas yra normali reakcija į grėsmę ar neapibrėžtumą. Svarbesnis klausimas – kiek jis trukdo gyventi.
Apie profesionalią pagalbą verta pagalvoti, jeigu dėl baimės reguliariai atsisakoma svarbių veiklų, sunku susikaupti darbe ar moksluose, nuolat ieškoma patvirtinimo, kad nieko blogo nenutiks, arba didelę dienos dalį užima nerimą keliantys scenarijai. Pasikartojantys panikos priepuoliai taip pat yra priežastis aptarti situaciją su specialistu.
Ieškant konkrečios terapijos krypties sostinėje galima pasidomėti, kaip vyksta kognityvinė elgesio terapija Vilniuje. „Ramumo“ pateikia informaciją apie šios krypties konsultacijas, tačiau renkantis specialistą svarbu vertinti ne vien vietą – reikšminga specialisto kvalifikacija, taikomas metodas ir tai, ar jis dirba su konkrečia žmogų varginančia problema.
Ko tikėtis iš terapijos?
KET nėra vien pokalbis apie tai, kas įvyko per savaitę. Terapinis darbas gali apimti konkrečių situacijų analizę, automatinių minčių atpažinimą, elgesio eksperimentus ir užduotis tarp susitikimų. NHS taip pat nurodo, kad KET metu žmogaus gali būti prašoma tarp sesijų praktiškai taikyti tai, ko išmoko.
Svarbu suprasti ir ribas: vienos visiems tinkamos terapijos nėra. Nerimo priežastys, sunkumas, kartu pasireiškiantys simptomai ir ankstesnė gydymo patirtis skiriasi, todėl tinkamiausias pagalbos būdas nustatomas individualiai.
