Skaičiai dažnai pasako daugiau nei žodžiai. Panaudoto kepimo aliejaus srityje jie atskleidžia ir problemą, ir galimybę. Štai ką rodo statistika – ir kodėl šie skaičiai svarbūs visiems, kas dirba maitinimo pramonėje.
Kiek aliejaus sunaudoja Europos maitinimo sektorius
Europos Sąjungoje kasmet sunaudojama apie penkis milijonus tonų kepimo aliejaus maisto pramonėje ir maitinimo sektoriuje. Iš jų maždaug du–trys milijonai tonų tampa atliekomis – panaudotu aliejumi, kuris nebetinka maistui ruošti ir turi būti surinktas bei perdirbtas.
Lietuvoje oficialūs skaičiai mažesni, bet proporcingai reikšmingi. Naudoto aliejaus surinkimas iš restoranų ir kitų maitinimo įstaigų apima tūkstančius tonų kasmet, tačiau ekspertai vertina, kad nemaža dalis aliejaus vis dar nesurenkama – ypač iš mažų kavinių, greitojo maisto vietų ir sezoninių maitinimo taškų.
Kur dingsta nesurinktas aliejus
Tai – esminis klausimas. Aliejus, kuris nepatenka į surinkimo sistemą, dažniausiai baigia vienoje iš trijų vietų: kanalizacijoje, buitinėse atliekose arba tiesiog aplinkoje. Nė vienas iš šių variantų nėra priimtinas.
Kanalizacijoje aliejus kaupiasi, sukietėja ir formuoja kamščius. Londonas prieš kelerius metus pašalino „fatbergą”, svėrusį per šimtą tonų – ir didžiąją jo dalį sudarė būtent kepimo riebalai. Lietuvos miestai susiduria su ta pačia problema mažesniu mastu, bet ji reali ir kainuojanti.
Buitinėse atliekose aliejus užteršia kitas rūšiuojamas atliekas, apsunkina kompostavimą ir gali patekti į gruntinį vandenį per sąvartyno filtracijos sistemas. Aplinkoje – tiesiogiai teršia dirvožemį ir vandens telkinius.
Surinkimo rodikliai ir augimas
Teigiama tendencija – surinkimo rodikliai Europoje kasmet auga. Prieš dešimtmetį surenkama buvo apie trisdešimt procentų viso panaudoto aliejaus. Šiandien geriausiose šalyse – Vokietijoje, Nyderlanduose, Skandinavijoje – rodiklis viršija septyniasdešimt procentų. Lietuva šioje srityje dar turi kur augti, bet tendencija teigiama.
Augimą skatina keli veiksniai: griežtėjantys reguliavimai, didėjanti biodegalų žaliavos paklausa ir gerėjantis maitinimo sektoriaus sąmoningumas. Vis daugiau restoranų savininkų supranta, kad atliekų tvarkymas yra verslo dalis, ne šalutinis rūpestis. Taip pat prisideda ir surinkėjų iniciatyva – profesionalios įmonės aktyviai ieško naujų klientų, siūlo nemokamas konsultacijas ir padeda maitinimo įstaigoms integruoti surinkimo procesą į kasdienę veiklą.
Biodegalų gamybos potencialas
Jei visa Europoje susidaranti panaudoto aliejaus atliekų masė būtų surinkta ir perdirbta, tai leistų pagaminti apie du milijonus tonų biodegalų kasmet. Tai atitiktų maždaug penkis procentus viso ES transporto dyzelino poreikio. Skaičius atrodo nedidelis, bet kontekste tai reikšmingas indėlis – ypač turint omenyje, kad šios žaliavos emisijų mažinimo potencialas yra vienas didžiausių tarp visų biodegalų žaliavų.
Lietuvoje potencialas proporcingai mažesnis, bet svarbus. Kiekviena tona surinkto aliejaus – tai maždaug 0,85 tonos biodegalų, kurie pakeičia fosilinį kurą ir mažina šalies priklausomybę nuo importuojamos naftos.
Surinkėjų rinkos dinamika
Augant paklausai, auga ir surinkėjų rinka. Aliejaus atliekų supirkimas tampa vis patrauklesniu verslo modeliu – tiek smulkiems regioniniams surinkėjams, tiek stambiems logistikos operatoriams. Konkurencija rinkoje skatina geresnį aptarnavimą maitinimo įstaigoms: dažnesnį surinkimą, patogesnes talpas, skaidresnę dokumentaciją.
Skaičiai, kurie skatina veikti
Galutinė mintis paprasta: kiekvienas litras panaudoto aliejaus, kuris pasiekia perdirbimo grandinę, yra litras, kuris netaršo aplinkos ir virsta naudingu produktu. Skaičiai rodo, kad Lietuvoje dar yra erdvės augti – tiek surinkimo apimtimis, tiek sąmoningumo lygiu. Ir kiekviena maitinimo įstaiga, prisijungianti prie surinkimo sistemos, tuos skaičius keičia į gerąją pusę. Ne dėl statistikos – o dėl to, kad aplinka ir ekonomika veikia geriau, kai atliekos tampa žaliava, o ne tarša.
