Nuovargis po darbo dienos atrodo normalus. Silpnumas ryte dažnai nurašomas prastam miegui. Blyškesnė oda, šalčio jausmas, sunkiau įveikiami laiptai ar galvos svaigimas trumpam suneramina, bet retas žmogus iš karto pagalvoja apie kraujo tyrimus. Vis dėlto būtent taip neretai prasideda geležies trūkumas.
Tai nėra tema, apie kurią žmonės mėgsta kalbėti garsiai. Dažnas tiesiog bando „ištempti“ dar vieną savaitę, išgerti daugiau kavos, anksčiau atsigulti ar nusipirkti vitaminų aklai. Tačiau organizmas siunčia signalus gana aiškiai. Tik mes juos dažnai perskaitome per vėlai.
Kai energija dingsta be aiškios priežasties
Vienas dažniausių ženklų yra nuovargis, kuris nepraeina net pailsėjus. Žmogus miega septynias ar aštuonias valandas, tačiau ryte jaučiasi lyg po sunkios dienos. Darbe sunkiau susikaupti, vakare nebelieka jėgų sportui, pasivaikščiojimui ar net įprastiems namų darbams.
Viena moteris pasakojo, kad kelis mėnesius manė tiesiog pervargusi. Ji dirbo daug, augino vaikus, nuolat skubėjo. Tik atlikus kraujo tyrimus paaiškėjo, kad problema buvo ne vien gyvenimo tempas. Geležies atsargos buvo labai sumažėjusios. Tokios istorijos dažnos, nes geležies trūkumas gali slėptis po įprastu kasdieniu nuovargiu.
Kūnas kalba tyliai, bet nuosekliai
Geležis dalyvauja deguonies pernešime kraujyje, todėl jos sumažėjus organizmas pradeda dirbti sunkiau. Iš pradžių pokyčiai būna švelnūs. Vėliau žmogus pastebi, kad anksčiau lengvi dalykai pareikalauja daugiau pastangų.
Dažniausiai žmonės mini kelis pojūčius:
- greitesnį nuovargį lipant laiptais;
- šalčio jausmą rankose ar kojose;
- galvos svaigimą atsistojus;
- blyškesnę odą;
- silpnesnius nagus ar plaukus.
Šie ženklai dar nereiškia diagnozės, tačiau jie yra gera priežastis pasitikrinti. Spėlioti neverta, nes panašius pojūčius gali sukelti ir kitos būklės.
Kodėl vien mitybos kartais neužtenka
Žmonės dažnai sako: valgysiu daugiau mėsos, burokėlių ar žalumynų ir viskas susitvarkys. Mityba tikrai svarbi, tačiau ne visada ji viena išsprendžia problemą. Geležies įsisavinimas priklauso nuo daugelio dalykų: virškinimo, kraujavimo, mitybos įpročių, lyties, amžiaus ir net tam tikrų gėrimų vartojimo prie maisto.
Kava ar arbata iškart po valgio gali trukdyti geležiai pasisavinti. Tuo metu vitaminas C gali padėti geriau įsisavinti geležį iš augalinio maisto. Štai kodėl žmogus gali valgyti gana tvarkingai, bet vis tiek jausti sumažėjusių atsargų pasekmes.
Svarbiausia ne griebtis papildų aklai, o pirmiausia žinoti savo tyrimų rezultatus.
Kada verta sunerimti rimčiau
Jeigu nuovargis tęsiasi kelias savaites, atsiranda dusulys fizinio krūvio metu, dažnas širdies plakimas, stiprus silpnumas ar alpimo jausmas, nereikėtų laukti. Tokiais atvejais geriausia kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus.
Dažniausiai vertinama hemoglobino koncentracija ir feritinas, kuris parodo geležies atsargas. Būtent feritinas neretai padeda suprasti situaciją anksčiau, kol problema dar netapo ryškesnė. Tai nėra vieta savidiagnostikai. Netinkamai vartojami geležies papildai gali sukelti šalutinių pojūčių, o per didelis geležies kiekis organizmui irgi nėra naudingas.
Mažas tyrimas gali pakeisti savijautą
Gera žinia ta, kad pastebėjus problemą laiku, ją galima valdyti daug ramiau. Kartais pakanka mitybos pokyčių, kartais gydytojas rekomenduoja papildus, o kai kuriais atvejais reikia ieškoti priežasties, kodėl geležies atsargos mažėja.
Svarbiausia klausytis savo kūno. Jei nuovargis tapo nuolatiniu palydovu, jei sunkiau judėti, susikaupti ar išlaikyti įprastą ritmą, verta sustoti ir pasitikrinti. Geležies trūkumas dažnai neprasideda garsiai. Jis ateina tyliai, per smulkius kasdienius ženklus, kuriuos per lengva ignoruoti.
Kartais vienas kraujo tyrimas padeda suprasti tai, ko nepavyko paaiškinti mėnesiais.
