Yra tam tikra scena, kurią daugelis atpažins. Žmogus išeina iš kabineto su lapu, kuriame visi rodikliai normos ribose. Kraujas geras, širdis gera, skrandis geras. O jam vis tiek pykina, svaigsta, spaudžia krūtinę ir naktimis neišeina užmigti.
Ir tada nuskamba sakinys, kuris skamba kaip atmetimas: „Fiziškai jums viskas gerai.”
Kodėl šis sakinys suprantamas neteisingai
Gydytojas jį sako kaip gerą naujieną. Žmogus išgirsta kaip „jūs viską išsigalvojate”.
Tačiau tarp šių dviejų dalykų yra didžiulė erdvė, kurioje ir gyvena didžioji dalis realių simptomų. Kūnas nemeluoja. Širdies plakimas tikras, dusulys tikras, skausmas tikras. Tik jo priežastis ne visada guli ten, kur ieškoma pirmiausia.
Nerimo sutrikimai, ilgalaikis stresas, neapdorota netektis ar išsekimas reiškiasi per kūną kur kas dažniau nei per emocijas. Būtent todėl žmonės su tokiomis būklėmis dažniausiai pirmiausia atsiduria ne pas psichikos sveikatos specialistą, o pas kardiologą, gastroenterologą ar neurologą.
Kur čia įsiterpia medicinos psichologija
Čia svarbu vienas skirtumas, kurio Lietuvoje beveik niekas neaiškina.
Yra konsultuojamoji psichologija — apie santykius, savivertę, gyvenimo krizes. Ir yra sritis, veikianti pačioje medicinos viduje: kai psichologinis vertinimas ir pagalba yra gydymo proceso dalis, o ne alternatyva jam.
Tuo ir užsiima medicinos psichologas — specialistas, dirbantis kartu su gydytojais ir vertinantis, kaip psichologiniai veiksniai susiję su konkrečia somatine būkle: kaip stresas veikia kraujospūdį, kaip nerimas keičia skausmo suvokimą, kaip baimė judėti stabdo reabilitaciją po traumos.
Tai ne pokalbis „apie jausmus”. Tai dalis to paties gydymo, tik iš kitos pusės.
Kaip atrodo vertinimas praktikoje
Pirmas susitikimas dažniausiai nuvilia tuos, kurie tikisi dramos. Jokių gilių vaikystės kasinėjimų.
Klausiama labai konkrečiai. Kada simptomas prasideda. Ką veikėte prieš tai. Kas jį sustiprina, kas silpnina. Kaip miegate. Kiek kavos. Kada paskutinį kartą buvo laikotarpis be simptomo — ir kuo tas laikotarpis skyrėsi.
Iš šių atsakymų dėliojasi vaizdas, kurio nesimato nei kraujo tyrime, nei echoskopijoje: simptomo ryšys su kontekstu. O kai ryšys matomas, atsiranda ir svertas.
Kodėl svarbu, kad specialistai būtų šalia
Didžiausia tokio darbo kliūtis Lietuvoje net ne stigma. Tai fragmentacija.
Šeimos gydytojas viename mieste, kardiologas kitame, psichologas trečiame — ir niekas iš jų nemato viso paveikslo. Pacientas tampa vieninteliu žmogumi, žinančiu visą istoriją, ir turi ją perpasakoti kiekvienam iš naujo, kaskart praleisdamas dalį.
Būtent todėl integruotas modelis, kai specialistai dirba po vienu stogu ir gali tarpusavyje pasitarti, duoda visai kitokį rezultatą. Kauno reabilitacijos ir šeimos medicinos klinikos pavyzdį galima pamatyti adresu https://www.antalgija.lt/, kur šeimos medicina, reabilitacija ir psichikos sveikata veikia kaip viena grandinė, o ne kaip trys atskiri epizodai.
Kada apie tai apskritai verta pagalvoti
Nėra prasmės bėgti pas specialistą po kiekvieno svaigulio. Bet yra kelios situacijos, kuriose šis kelias sutaupo mėnesius.
Pirma — kai tyrimai kartojami. Jei tas pats organas tikrintas tris kartus ir tris kartus be radinių, ketvirtas kartas dažniausiai duos tą patį rezultatą, tik vėliau.
Antra — kai simptomas turi aiškų ritmą. Prasideda sekmadienio vakarą. Dingsta atostogų antrą savaitę. Grįžta pirmą darbo dieną. Toks dėsningumas nėra sutapimas ir jis beveik niekada nesimato tyrimų lape.
Trečia — kai atsiranda vengimas. Žmogus nustoja važiuoti toli, nes „gali prispausti krūtinę”. Nebeina į renginius, kur nepatogu išeiti. Būklė dar nepablogėjo, bet gyvenimas jau susitraukė.
Ir ketvirta — kai simptomas atsirado po konkretaus įvykio. Netekties, avarijos, sunkios ligos, skyrybų. Ryšys gali būti akivaizdus visiems, išskyrus patį žmogų, nes jis tuo metu buvo užsiėmęs išgyvenimu, o ne stebėjimu.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar reikia siuntimo? Priklauso nuo paslaugos ir įstaigos. Dalis psichologinių konsultacijų teikiama be siuntimo, savarankiškai užsiregistravus; kompensuojamoms paslaugoms siuntimas dažniausiai reikalingas. Tiksliausia pasitikslinti registruojantis.
Kuo medicinos psichologas skiriasi nuo psichiatro? Psichiatras yra gydytojas — jis diagnozuoja ir gali skirti medikamentinį gydymą. Medicinos psichologas atlieka psichologinį vertinimą ir taiko nemedikamentinius metodus, dažnai dirbdamas kartu su gydančiu gydytoju. Tai ne konkurentai, o skirtingi vaidmenys.
Kiek susitikimų reikia? Vertinimui dažniausiai užtenka vieno ar dviejų. Tolesnė trukmė priklauso nuo tikslo: simptomo valdymo įgūdžiams — kelių, gilesniam darbui — daugiau. Terminas aptariamas iš karto, o ne paliekamas neapibrėžtas.
Ar tai reiškia, kad simptomai „ne tikri”? Ne. Tai reiškia priešingai — kad jie tikri ir turi mechanizmą, kurį galima paveikti. Skirtumas tik toks, kad šis mechanizmas nesimato standartiniuose tyrimuose.
Ar informacija liks konfidenciali? Taip, psichologinės konsultacijos duomenims taikomi tie patys konfidencialumo reikalavimai kaip ir kitai medicininei informacijai.
