Skamba nelogiškai. Žiedadulkės juk sklinda lauke — vadinasi, uždaras namas turėtų būti prieglobstis. Tačiau daugelis alergiškų žmonių pastebi priešingai: lauke, po darbo dienos parke, jaučiasi geriau nei ryte savo miegamajame.
Paaiškinimas paprastas ir šiek tiek nemalonus. Žiedadulkės, dulkės ir kiti dirgikliai į namus patenka su drabužiais, per atidarytą langą, ant batų. O uždaroje patalpoje jie neturi kur dingti — nusėda ant paviršių, sukyla nuo kiekvieno judesio ir grįžta atgal į orą, kuriuo kvėpuojama visą naktį.
Vilniaus ŠVOK komanda „Vėdinimas24″, dirbanti su oro kokybės sprendimais namuose ir butuose, apie šią problemą kalba dažniau nei apie temperatūrą. Nes temperatūrą žmonės pastebi iškart, o oro kokybę — tik tada, kai kažkas nebeleidžia miegoti.
Ką iš tikrųjų kvėpuojame kambaryje
Patalpų ore visada plaukioja tai, ko nematyti. Buitinės dulkės, tekstilės pluoštai, naminių gyvūnų epitelis, pelėsio sporos, o pavasarį ir vasarą — smulkiausios žiedadulkės, kurios prasiskverbia net pro sandarų langą.
Dalis šių dalelių tokios mažos, kad jų nepagauna nei akis, nei įprastas valymas. Jos lieka ore kelias valandas po to, kai kambarys atrodo švarus. Būtent smulkiausios frakcijos ir sukelia daugiausia problemų kvėpavimo takams, nes jos pasiekia giliausias plaučių vietas.
Atviras langas čia padeda tik iš dalies: kartu su šviežiu oru jis įleidžia ir naujų žiedadulkių iš lauko. Alergiškam žmogui tai gydymas, kuris pusiau kenkia.
Kur čia mechaninis vėdinimas
Esmė — filtras. Kontroliuojama vėdinimo sistema šviežią orą tiekia ne pro plyšius, o pro filtrą, kuris sulaiko didelę dalį smulkiausių dalelių dar prieš joms patenkant į kambarį.
Būtent todėl gerai suprojektuota vėdinimo sistema alergiškam žmogui reiškia kur kas daugiau nei komfortą. Ji reiškia, kad naktį miegamajame oras keičiasi nuolat, bet be žiedadulkių antplūdžio, kurį atneštų atidarytas langas.
Filtrų klasės žymimos raidėmis ir skaičiais. Įprastam namui dažniausiai pakanka vidutinio efektyvumo filtro, o alergiškiems asmenims parenkamas smulkesnis, sulaikantis daugiau smulkiųjų dalelių. Svarbu tik viena: filtras veikia tol, kol yra keičiamas. Užsikimšęs jis nustoja filtruoti ir pradeda mažinti srautą.
Dulkių erkutės ir drėgmė: pora, apie kurią retai galvojama
Yra dar vienas dirgiklis, kuris nesimato ir kurio niekada nepašalinsi valymu iki galo — dulkių erkutės. Jos minta žmogaus odos daleliais ir gyvena patalyne, kilimuose, minkštuose balduose.
Svarbiausia žinoti štai ką: erkutės klesti drėgmėje. Kai patalpos oro drėgnumas ilgą laiką laikosi aukštas, jų populiacija auga; kai drėgmė kontroliuojama, ji mažėja. O drėgmę patalpose būtent ir tvarko oro kaita — jei jos nėra, garai iš kvėpavimo, dušo ir virtuvės kaupiasi ten, kur erkutėms geriausia.
Todėl vėdinimas alergiškam žmogui veikia dviem kryptimis vienu metu: šalina jau esančius dirgiklius iš oro ir kartu palaiko drėgmę tokiame lygyje, kuriame naujiems dirgikliams sunkiau daugintis. Tai retas atvejis, kai vienas sprendimas dirba prieš kelias problemas iškart.
Miegas, kurio niekas nesieja su oru
Yra dar viena pusė, apie kurią kalbama rečiau. Prastas oro kokybės poveikis pasireiškia ne tik čiauduliu ar užgulusia nosimi.
Kai naktį kambaryje kaupiasi anglies dioksidas, o drėgmė ir dulkės niekur nejuda, miegas tampa paviršutiniškas. Žmogus miega aštuonias valandas, bet atsikelia taip, tarsi būtų miegojęs penkias. Rytinis mieguistumas, sunki galva, prastas susikaupimas iki pietų — visa tai dažnai priskiriama nuovargiui ar stresui, nors priežastis kabo ore tiesiogine prasme.
Alergiškiems žmonėms šis efektas dvigubas: prie prasto oro prisideda ir naktinis nosies užgulimas, kuris pats savaime neleidžia normaliai išsimiegoti.
Ką galima pasitikrinti be jokių prietaisų
Nereikia matuoklio, kad įtartum problemą. Užtenka kelių klausimų.
Ar simptomai stipresni ryte, o dienoje lauke atslūgsta? Ar dulkių sluoksnis ant paviršių grįžta greičiau, nei atrodo normalu? Ar miegamajame po nakties oras jaučiasi „sunkus”, nors kambarys nedidelis? Ar naminis gyvūnas namuose sukelia stipresnę reakciją nei to paties gyvūno lankymas svečiuose?
Jei atsakymai kartojasi, problema greičiausiai ne alergene, kurio neįmanoma pašalinti, o ore, kuris paprasčiausiai stovi vietoje.
Ką realiai galima padaryti
Alergijos vėdinimo sistema neišgydo — tai pasakyti reikia sąžiningai. Bet ji pašalina vieną iš nedaugelio veiksnių, kuriuos apskritai įmanoma valdyti namuose.
Sprendimų yra keli, nuo atskirų filtruojamų įrenginių kambariui iki centralizuotos sistemos visam namui, ir tinkamas priklauso nuo pastato bei to, kur simptomai stipriausi. Pirmas žingsnis paprastai nėra pirkimas. Tai pokalbis apie tai, kur ir kada namuose kvėpuojama sunkiausiai — nes būtent ten sprendimas duoda daugiausia naudos.
