Dar visai neseniai breketai buvo tarsi paauglystės prakeiksmas. Spindintys metaliniai lankai, nejaukūs šypsenos slėpimai ir nuolatinis skaičiavimas, kada viskas baigsis. Bet laikai keičiasi. Šiandien vis daugiau suaugusių sąmoningai pasirenka breketus – ne todėl, kad reikia, o todėl, kad nori. Ir čia slypi visas skirtumas.
Kada 30–50 metų žmonės ima taisyti savo šypseną?
Vienai moteriai buvo 41-eri, kai ji prisipažino: „seniai norėjau turėti lygius dantis, bet vis atidėdavau – vaikų mokykla, paskolos, viskas svarbiau už mane.“ O tada atėjo laikas pasirūpinti savimi. Tokios istorijos nebe retenybė. Kai kurie žmonės užsideda breketus po skyrybų. Kiti – kai pradeda naują darbą. Yra tokių, kurie atideda gydymą dešimtmečiams, o galiausiai grįžta pas ortodontą ir sako: dabar jau mano eilė.
Tai ne tuštybė. Tai savivertės ženklas.
Kas verčia suaugusį žmogų grįžti prie breketų?
- Ilgai kankinusi sąkandžio problema, kuri su amžiumi tik sunkėja
- Netikėtai pradėję dantų judėjimai, dėl kurių kramtymas tampa skausmingas
- Noras atrodyti profesionaliai: šypsena vis dar daro pirmą įspūdį
- Gėdos jausmas dėl dantų kreivumo, kuris lydėjo nuo vaikystės
- Ir vis dažniau – paprastas troškimas „pagaliau pasidaryti, ką seniai norėjau“
Suaugusių pasirinkimą lemia ne vien išvaizda. Kai kuriais atvejais breketai tampa būtini, jei planuojama dantų protezavimas, implantai ar net periodonto gydymas. Kai dantys ne savo vietoje – viskas griūva kaip domino.
Bet juk… ne per vėlu?
Vienas iš didžiausių mitų: breketai yra tik jauniems. Tiesa tokia – dantys juda visą gyvenimą. Jie nėra įsikalę į kaulą amžiams. Todėl gydymas galimas net ir 60-ies. Tik skirtumas tas, kad reikia daugiau kantrybės, kruopštesnės priežiūros ir dažnai – papildomų procedūrų. Bet jei žmogus nori pokyčio, amžius tampa tiesiog skaičiumi.
Be to, šiuolaikiniai breketai (ir čia mes nejuokaujame) gali būti visai nepastebimi. Skaidrūs, keramikiniai, netgi dedami iš vidinės dantų pusės. Niekas net nesupras, kad kažkas vyksta – iki tos akimirkos, kai pasikeitusi šypsena kalbės už save.
Emocinis efektas dažnai stipresnis už estetinį
Kiekvienas ortodontas gali pasakyti: kai žmogus po metų ar dvejų nusiima breketus – jis atrodo kitaip. Ne tik dėl tiesesnių dantų. Žvilgsnis keičiasi, laikysena, net balsas. Kiti žmonės tai pastebi. Ir reakcijos dažniausiai būna ne apie dantis, o apie pasitikėjimą.
Moteris, užsidėjusi breketus 35-erių, po pusmečio pradėjo daryti tai, ko anksčiau vengė – fotografuotis. Ne pozavimui, ne Instagramui. Sau. Vyras, prižiūrintis šeimos verslą, gavo komentarą: „atrodai jaunesnis, rimtesnis, tarsi atsinaujinęs.“ Tai nėra tik detalė. Kartais breketai tampa naujo etapo pradžia.
Breketai – investicija, kuri duoda daugiau nei grožį
Yra žmonių, kurie kiekvieną mėnesį moka už automobilio lizingą, bet nedrįsta paskaičiuoti, kiek kainuotų ortodontinis gydymas. O juk dantys – visam gyvenimui. Tinkamas sąkandis reiškia mažiau problemų ateityje, rečiau lūžtančius dantis, mažiau protezų. Tai – finansinis sprendimas, kurio naudą pajunti ne iš karto, bet ilgam.
Todėl breketai tampa ne tik grožio reikalu. Jie – kaip tylus pažadas sau: „man rūpi, kaip jaučiuosi.“ Ir kai suaugęs žmogus atsisėda ortodonto kėdėje, užsideda breketus ir nusišypso – tai stipresnė žinutė nei bet koks „perfect smile“ plakatas. Tai šypsena, kurios niekas nepaskatino, išskyrus patį žmogų.
