Saulės elektrinės verslui dažnai pristatomos kaip išmintinga ilgalaikė investicija, mažinanti elektros sąnaudas ir suteikianti energetinę nepriklausomybę. Tačiau ne visais atvejais jos atsiperka taip greitai, kaip tikimasi. Kai kuriais atvejais tokia investicija gali būti neefektyvi arba reikalauti daugiau papildomų kaštų nei planuota. Kokie verslai susiduria su šiomis problemomis ir kokių klaidų reikėtų vengti?
Kada saulės elektrinė gali tapti prasta investicija?
Kai kuriems verslams saulės elektrinė tiesiog neatneša laukiamų finansinių rezultatų. Vienas pagrindinių atvejų – įmonės, kurios sunaudoja mažai elektros. Pavyzdžiui, administraciniai biurai, kur pagrindinės energijos sąnaudos tenka kompiuteriams ir apšvietimui, dažnai nepasiekia tokio vartojimo lygio, kuris leistų pilnai išnaudoti elektrinę.
Dar vienas pavyzdys – verslai, kurių veikla vyksta daugiausia naktimis. Sandėliai, gamybos įmonės ar duomenų centrai, kurie intensyviausiai dirba tamsiuoju paros metu, negali tiesiogiai panaudoti dieną sugeneruotos energijos. Jei jie neturi baterijų kaupimo sistemų, didžioji dalis elektros tiesiog patenka į tinklą, kur už ją dažnai mokama mažesnė kaina nei rinkos vidurkis.
Trumpalaikiai verslai ar nuomojamos patalpos taip pat kelia problemų. Jei įmonė neturi ilgalaikių planų tam tikroje vietoje, saulės elektrinė gali tapti įsipareigojimu, kuris nepersiduoda kitam nuomininkui ar naujai veiklos vietai. Tokiais atvejais investicija gali likti neišnaudota, nes naujas patalpų savininkas nebūtinai sutiks ją perimti.
Kokias klaidas dažniausiai daro verslai?
Viena pagrindinių problemų – per dideli lūkesčiai dėl atsiperkamumo. Dažnai verslai tiki, kad saulės elektrinė visiškai pašalins sąskaitas už elektrą, tačiau realybėje lieka papildomų išlaidų. Tinklo mokesčiai, priežiūros darbai ar elektros pertekliaus pardavimas už mažesnę kainą gali sumažinti finansinę naudą, kurios buvo tikėtasi pradžioje.
Kitas aspektas – netinkama techninė analizė. Pastato stogo dydis, jo orientacija ir galimi šešėliai gali stipriai paveikti elektrinės našumą. Jei šie veiksniai nėra tinkamai įvertinti, galima susidurti su situacija, kai įrengta sistema gamina mažiau elektros nei planuota, o tai tiesiogiai ilgina atsipirkimo laikotarpį.
Ne mažiau svarbus dalykas – elektros kainų pokyčiai. Kai kurie verslai investuoja manydami, kad elektros kainos nuolat kils, tačiau rinka yra dinamiška. Valstybinės subsidijos, energetikos politikos pokyčiai ar atsinaujinančių išteklių pasiūlos augimas gali sukelti kainų svyravimus, kurie gali prailginti investicijos atsipirkimą.
Energijos kaupimas – dar viena silpnoji vieta. Jei įmonė neturi galimybės naudoti energijos tuo metu, kai ji gaminama, būtina galvoti apie kaupimo sprendimus arba efektyvią perteklinės elektros prekybą. Jei tai nepadaroma laiku, pagamintos elektros dalis tiesiog iššvaistoma, o tai mažina bendrą investicijos efektyvumą.
„Saulės elektrinė gali būti puikus sprendimas daugeliui verslų, tačiau prieš investuojant būtina įvertinti visus aspektus – nuo elektros vartojimo pobūdžio iki techninių pastato galimybių. Klaidingi skaičiavimai ar neįvertintos rizikos gali prailginti atsipirkimo laikotarpį ar net paversti investiciją nuostolinga“, – teigia „Solet“ ekspertai.
Saulės elektrinės tikrai gali tapti naudingu sprendimu, tačiau tik tada, kai jos pritaikytos konkrečiam verslo modeliui ir veiklos specifikai. Prieš priimant sprendimą verta atlikti išsamią analizę, pasikonsultuoti su specialistais ir tiksliai įvertinti visas galimas išlaidas bei galimus grąžos variantus.
