Kai pakuotėje didelėmis raidėmis parašyta „grain-free“, dažnas šeimininkas susimąsto – ar tai tik dar viena mados banga, ar reali pagalba jautresniam pilvukui? Grūdų atsisakymas vis dažniau siejamas su geresne savijauta, mažiau alerginių reakcijų ir net gražesniu kailiu. Bet ar visiems šunims tai tinka?
Kada verta rinktis begrūdį maistą?
Begrūdis maistas daugiausia naudos atneša tiems, kurie jau kenčia nuo odos bėrimų, išsipūtusio pilvo ar nuolatinio niežėjimo. Kai kurios veislės, kaip vokiečių aviganiai ar buldogai, dažniau reaguoja į grūdų baltymus. Būtent jiems keisti mitybą gali būti ne išsidirbinėjimas, o būtinybė.
Vis dėlto, jei augintinis žvalus, išmatos normalios, kailis blizga – nėra reikalo iškart ieškoti begrūdžio varianto. Tokia mityba kartais būna riebesnė arba turi daugiau baltymų, todėl ne visiems tinka kasdieniam naudojimui. Kai kurie šunys netgi prasčiau virškina alternatyvius ingredientus, kurie grūdus pakeičia.
Ne viskas, kas be grūdų – automatiškai sveikiau
Vien pavadinimas „grain-free“ dar nereiškia, kad tai geresnis produktas. Reikia žiūrėti, kuo tie grūdai pakeisti. Kai kur naudojami ankštiniai, bulvės ar net perdirbtas krakmolas, kuris ilgainiui gali veikti cukraus lygį ar virškinimą.
Gera sudėtis – tokia, kurioje pirmasis ingredientas yra mėsa. Tarkim, „Josera Sensiplus“ formulėje pagrindinis akcentas – vištiena ir ryžiai. Nors tai ne begrūdis maistas, jis puikiai tinka jautresniems šunims, nes sudėtyje nėra kviečių, sojų ar dirbtinių dažiklių. Toks pasirinkimas dažnai pasiteisina ne tik šuns sveikatai, bet ir šeimininko piniginei.
Kainos spąstai: ar verta mokėti daugiau?
Rinkoje begrūdžio maisto kainos dažnai yra aukštesnės. Bet ar verta už tai permokėti? Jei šuo turi alergijų ar virškinimo bėdų – tikrai taip. Tačiau jei pasirinkimas pagrįstas tik emociniu „bus geriau“, galima nusivilti.
Svarbu stebėti šuns būklę ir reakcijas – tik tuomet pasirinkimas bus pagrįstas.
Palyginkime dažniausius variantus:
Grain-free maistas su lęšiais – gali būti geras baltymų šaltinis, bet ne visiems tinka virškinimui,
Begrūdis maistas su bulvėmis – dažnai mažiau baltymų, daugiau angliavandenių, tinka aktyvesniems šunims.
Grūdais papildytas maistas (pvz. su ryžiais) – kaip „Josera Sensiplus“, subalansuotas sprendimas jautresniems šunims.
Kai kuriems patinka išbandyti „premium“ linijas, pavyzdžiui, „Josera Catelux 10kg“, kuris skirtas katėms, bet aiškiai atskleidžia, kokia kryptimi juda gamintojas – aiški sudėtis, tikslinė nauda ir jokių dirbtinių papildų.
Asmeninė patirtis – geriausias patarėjas
Viena šunų augintoja pasakojo, kaip metų metus jos labradoras kentėjo nuo niežulio. Išbandyta viskas – šampūnai, tepalai, maisto papildai. Bet tik perėjus prie kokybiško, be kviečių sudaryto pašaro, simptomai sumažėjo. Šuo pradėjo ramiau miegoti, o džiaugsmo energija grįžo su kaupu.
Maistas yra daugiau nei energijos šaltinis. Tai kasdieninis ryšys tarp šeimininko ir augintinio, kurį verta grįsti pagarba jo poreikiams, o ne tik reklaminiais šūkiais.
Kartais geriausias atsakymas slypi ne reklamoje, o paprastame stebėjime – kas tinka vienam, kitam gali visiškai netikti. O kol šuo valgo noriai, virškina gerai ir džiugina savo energija – tai jau pusė darbo. Nes mylintis šeimininkas mato ne ingredientų sąrašą, o rezultatą kasdienybėje.
