![⏰](https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/t34/1/16/23f0.png)
Paprastai užgavėnės prasideda anksti rytą ir baigiasi vėlai naktį, jos vyksta visą dieną ir joms ruošiamasi nuo pat ankstyvo ryto: „Užgavėnių rytą kaimo gatvėje, paulyčiais, kaip žmonės sako, pasigirsta kažkokio švilpuko garsas, kuris kažką kviečia <...>, - rašoma apie šios šventės pradžią Laukuvos apylinkėse.
![🧔](https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/te1/1/16/1f9d4.png)
–Bematant atsiranda daugiau barzdočių, persijuosusių pančiais, su botagais rankose – tai „užgavėnių sveteliai“, kurie aplankys apylinkę, pakibins mergas – pirks „bergždinikes“, nugers apyninio alaus (Kazys Kėdavičius-Kėdaitis, Užgavėnės. Gimtasai kraštas. 1941, p. 137).
![🌚](https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/t5b/1/16/1f31a.png)
![🌛](https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/tdc/1/16/1f31b.png)
Vis dėlto dažniau pačios persirengėlių vaikštynės prasidedančios popiečiu arba pavakary. Sutemus senieji eina atsiimti Morės palydos pavogtų daiktų, jaunimas renkasi į vakarones, kuriose linksminamasi iki dvyliktos nakties, o kartais net iki pačios aušros.
![👹](https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/t2e/1/16/1f479.png)
Užgavėnių aprašuose kartais sakoma, kad per užgavėnes kaukėmis apsitaiso vaikai, paaugliai, jaunimas: „Jie pasirėdo <...> kareiviais, meškomis ir šiaip įvairiausiomis baisybėmis“; „Pusberniai, pusmergės, pasirėdę čigonais, arba parėdytu vaiku nešini kūmai, įvairias kaukes užsidėję, laksto po kaimą ir šaukia: „Vandens!” „Vandens!” – tvirtina įvairūs pasakotojai. Tačiau tik gęstant tradicijai, kai kur vaikai ir jaunimas tapo svarbiausiais užgavėnių atlikėjais. Seniau svarbiausią vaidmenį jose vaidino suaugę vyrai.
![🌱](https://static.xx.fbcdn.net/images/emoji.php/v9/t69/1/16/1f331.png)
Lietuvių užgavėnių iškamšoje buvo įasmeninta javų dvasia ar derliaus dievybė. Žiemos ir pavasario slenkstyje jų vežiojimas ant rogių pavažos ir rato greičiausiai simbolizavo „žmogaus pavidalo“ javų dvasios išvežimą į laukus, kad ji globotų ir sergėtų javus. Su žemės dievybėmis sietina ir daugelis užgavėnių kaukių.
A Velnias, ožys, giltinė, didgalvis nykštukas, kumpanosiai, kuproti, pilvoti, šleivi, kreivi „bergždinikių“ pirkėjai – aiškiai chtoninės būtybės, primenančios kaukus. Taigi dauguma užgavėnių dievybių yra sietina su žemės dievais ir svarbiausias jų tikslas – pagerinti būsimą derlingumą bei vaisingumą.