Padidėjusį cholesterolio kiekį pirmiausia reikėtų vertinti pagal kraujo tyrimus ir bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką, o ne bandyti savarankiškai pasirinkti papildą pagal vieną laboratorinio tyrimo skaičių. Ypač svarbus LDL cholesterolis, tačiau gydytojas vertina ir kitus lipidų rodiklius, amžių, kraujospūdį, rūkymą, diabetą, šeimos istoriją bei jau diagnozuotas širdies ir kraujagyslių ligas.
Pokyčiai prasideda ne nuo papildų
Mityba gali turėti reikšmingos įtakos cholesterolio kontrolei. Amerikos širdies asociacija rekomenduoja riboti sočiuosius ir transriebalus, o racione daugiau vietos skirti daržovėms, vaisiams, ankštinėms kultūroms, viso grūdo produktams, riešutams, žuviai ir kitiems liesesniems baltymų šaltiniams.
Svarbus ir fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas kartu su subalansuota mityba, sveiko kūno svorio palaikymu ir tabako atsisakymu yra pagrindinės gyvenimo būdo priemonės širdies bei kraujagyslių rizikai mažinti.
Tačiau aukštas LDL ne visada atsiranda vien dėl gyvenimo būdo. Tam gali turėti įtakos genetika ir kitos sveikatos būklės. Todėl žmogus, kuris maitinasi subalansuotai ir sportuoja, vis tiek gali turėti aukštą cholesterolį.
Kada vien gyvenimo būdo nepakanka?
Jeigu širdies ir kraujagyslių rizika didelė arba LDL koncentracija išlieka per aukšta, gydytojas gali rekomenduoti cholesterolį mažinančius vaistus. Tokiais atvejais maisto papildai neturėtų būti pasirenkami kaip paskirto gydymo pakaitalas. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie jau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, turi diabetą, įtariamą paveldimą cholesterolio sutrikimą arba kitų reikšmingų rizikos veiksnių.
Kitaip tariant, sprendimas turėtų būti paremtas ne klausimu „kokį papildą nusipirkti?“, o klausimu „kodėl mano cholesterolis padidėjęs ir kokio rizikos sumažinimo man reikia?“.
Kur šioje schemoje atsiranda maisto papildai?
Maisto papildų pasirinkimą verta aptarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei žmogus jau vartoja vaistus. Amerikos širdies asociacija maisto papildų nerekomenduoja kaip pagrindinio cholesterolio valdymo būdo.
Vienas iš rinkoje esančių produktų yra Armolipid Plus. Jo sudėtyje, be kitų komponentų, yra berberino ir raudonosiomis mielėmis fermentuotų ryžių, kuriuose nurodytas monakolino kiekis. Pats pardavėjas įspėja produkto nevartoti kartu su cholesterolį mažinančiais vaistais nepasitarus su sveikatos priežiūros specialistu.
Šis įspėjimas svarbus, nes žodis „papildas“ nereiškia, kad produktas negali turėti biologiškai aktyvių medžiagų ar sąveikauti su vaistais.
Paprasta veiksmų seka
Gavus padidėjusį cholesterolio rezultatą, racionali eiga galėtų būti tokia:
- Įvertinti visą lipidogramą, o ne vien bendrą cholesterolį.
- Su gydytoju aptarti bendrą širdies ir kraujagyslių riziką.
- Koreguoti mitybą, fizinį aktyvumą ir kitus keičiamus rizikos veiksnius.
- Jei gydytojas paskyrė vaistus, vartoti juos pagal paskirtą schemą.
- Prieš pradedant papildą patikrinti jo sudėtį ir galimas sąveikas su vartojamais vaistais.
- Po sutarto laikotarpio pakartoti tyrimus ir vertinti realų pokytį.
Svarbu ir tai, kad cholesterolio mažinimo tikslas skirtingiems žmonėms nėra vienodas. Žmogui, kurio bendra rizika maža, ir pacientui, jau patyrusiam širdies bei kraujagyslių įvykį, gydymo strategija gali labai skirtis.
Todėl maisto papildas gali būti svarstomas tik kaip individualios situacijos dalis, o ne universalus atsakas į padidėjusį cholesterolį. Pagrindas išlieka rizikos įvertinimas, gyvenimo būdas ir, kai reikia, įrodymais pagrįstas gydymas.
