Ilgalaikiai santykiai dažnai pereina į etapą, kuriame viskas atrodo pažįstama, stabilu ir… truputį per tylu. Ne todėl, kad meilės nebėra, o todėl, kad ji nusėda giliai – po kasdienybės sluoksniais, po vaikų, darbų, paskolų, rutinos. Prisilietimai, kurie anksčiau buvo dažni, netikėti, geidulingi – su laiku dažnai tampa reti, trumpi ar visai išnyksta. Ir tai – vienas iš dažniausiai nepastebimų pavojų ilgalaikiuose santykiuose.
Fizinis prisilietimas – tai ne tik bučinys ar glamonė. Tai rankos prisilietimas einant per perėją, švelnus paglostymas per nugarą, laikymasis už rankų ant sofos… Tai neverbalinis būdas pasakyti: „Tu man vis dar svarbus. Aš vis dar tave matau.“ Ir būtent tai, ko dažnai labiausiai stinga poroms po kelių ar keliolikos metų bendro gyvenimo.
Biologinis artumo mechanizmas
Prisilietimas sukelia grandinę biocheminių procesų. Kūnas išskiria oksitociną (hormoną, kuris mažina kortizolio (streso hormono) kiekį) ir kuria emocinį ryšį tarp žmonių. Tai tas pats hormonas, kuris stiprina ryšį tarp kūdikio ir mamos, bet jis taip pat aktyvus ir tarp suaugusiųjų. Švelnus prisilietimas, net trumpas, padeda jaustis saugiai, mylimam, svarbiam.
Būtent todėl poros, kurios išlaiko fizinį kontaktą, net ir be seksualinio konteksto, dažnai jaučiasi artimesnės, geriau susikalba, lengviau įveikia krizes. Prisilietimas tampa ne tik meilės, bet ir pasitikėjimo ženklu.
Kai prisilietimas dingsta – pradeda augti tylos sienos
Vienas iš pirmųjų signalų, kad poroje kažkas keičiasi, yra sumažėjęs fizinis artumas. Ne tik miegamajame, bet ir kasdienėje buityje. Tai nebūtinai reiškia rimtą krizę, tačiau rodo, kad tarp partnerių pradeda atsirasti atstumas. Ir jis ne visada juntamas galvoje, kartais jį tiesiog jaučia kūnas. Partnerio nebepasieki – nei fiziškai, nei emociškai.
„Kai poros ateina į terapiją ir sako, kad jiems viskas gerai, tik nebelieka artumo, dažnai užtenka paprašyti jų prisėsti arčiau, paliesti vienas kitą ir jau po kelių sekundžių aišku, ar jie iš tiesų artimi“, – sako porų santykių psichologas Tadas S.
Fizinio kontakto trūkumas gali sukelti ilgalaikį emocinį atšalimą, todėl taip svarbu ne tik kalbėtis, bet ir liesti – kiekvieną dieną, be progos, be išankstinio tikslo.
Intymumo atgaivinimas – nuo švelnumo iki žaidimo
Grąžinti prisilietimą į santykius galima subtiliai, be drastiškų permainų. Kartais užtenka tiesiog pradėti nuo paprastų, šiltų gestų – apkabinimo ryte, prisilietimo prie kaklo, rankos. Kitais atvejais gali padėti sąmoningas sprendimas skirti laiko vienas kitam be trikdžių – be telefonų, televizoriaus, skubėjimo.
Tiems, kuriems artumas tapo kiek nepažįstamu lauku – gali padėti ir šiuolaikinės sekso prekės internetu, kurios ne tik paįvairina fizinį ryšį, bet ir leidžia iš naujo atrasti žaidimą bei smalsumą. Poriniai vibratoriai, masažo aliejai, šildantys lubrikantai ar net švelnūs kūno masažuokliai padeda ne tik atgaivinti seksualinį gyvenimą, bet ir kurti fizinį kontaktą be spaudimo.
„Kartais intymios prekės žmonėms asocijuojasi su vulgarumu, bet iš tiesų jos gali būti labai švelnus būdas iš naujo susipažinti per prisilietimą. Be žodžių. Be lūkesčių. Tiesiog būnant kartu“, – sako intymumo konsultantė Laura.
Kasdieniai prisilietimai – santykių saugiklis
Prisiglaudimas ryte dar neprabudus, rankos uždėjimas ant kelių sėdint automobilyje, glostymas per plaukus. Tokie veiksmai atrodo nereikšmingi, bet būtent jie palaiko emocinį „tiltą“ tarp žmonių. Jų nereikia suplanuoti ar įtraukti į kalendorių. Užtenka tiesiog atsiminti, kad žmogus, kuris yra šalia – vis dar tavo žmogus. O kūnas – tai greičiausias būdas priminti jam tą pačią žinutę.
Fizinis prisilietimas – tai daugiau nei aistra. Tai tylus, bet labai stiprus būdas išreikšti meilę, rūpestį, saugumą. Net po daugelio metų kartu jis išlieka tuo kanalu per kurį pora gali palaikyti ryšį net tada, kai žodžių per daug, o emocijų – per mažai.
Ir jei kažkur giliai jauti, kad artumo sumažėjo – galbūt atėjo laikas tiesiog prisėsti arčiau, paliesti petį, suimti ranką. Nes meilė, kaip ir prisilietimas, niekada netampa nereikalinga – tik kartais reikia ją šiek tiek pažadinti.
