Prieš penkerius metus draugė nusipirko šuniuką. Trys šimtai eurų – „nebrangu”, sakė tada. Praėjusią savaitę suskaičiavome: per tuos metus į augintinį investuota daugiau nei į naudotą automobilį. Ir ne, ji nesigaili. Bet jei būtų žinojusi iš anksto – būtų planavusi kitaip.
Augintinio kaina skelbime – tai bilietų kaina į kiną. Tikroji sąskaita ateina vėliau.
Pirmieji metai: staigmenos, kurios neturėtų stebinti
Šuniukas atvažiuoja namo. Reikia: guolio, dubenėlių, pavadėlio, antkaklės, narvuko automobiliui, žaislų, šepečio, nagų kirpiklio. Pirmoji kelionė į parduotuvę – šimtas penkiasdešimt eurų. Ir tai tik pradžia.
Skiepai, kirmėlių profilaktika, lusto implantacija, draudimas – dar pora šimtų. Kastracijos ar sterilizacijos operacija – priklausomai nuo dydžio, nuo šimto iki trijų šimtų.
Dresūros kursai – nebūtini, bet rekomenduojami. Grupiniai – pigiau, individualūs – efektyviau. Biudžetas: nuo penkiasdešimties iki kelių šimtų.
Ir tik tada prasideda kasdienės išlaidos: maistas, skanėstai, higienos priemonės. Pirmieji metai lengvai sukaupia tūkstantį eurų virš paties šuns kainos.
Maistas: eilutė, kuri niekada nedingsta
Vidutinis šuo suvalgo nuo trisdešimties iki šešiasdešimties kilogramų sauso maisto per metus. Priklausomai nuo kokybės – tai nuo dviejų šimtų iki aštuonių šimtų eurų.
Skirtumas milžiniškas. Ir ne, brangiau nereiškia automatiškai geriau. Tačiau pigiausias segmentas dažnai reiškia užpildus, kurie nepamaitina, ir aromatus, kurie tik maskuoja prastą sudėtį.
Aukso vidurio paieška – procesas, kuris trunka. Šuo turi savo preferencijas, savo jautrumus, savo poreikius. Kai kurie šeimininkai išbando penkis šešis prekės ženklus, kol randa tinkamą.
Veterinarija: tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam
Sveikas šuo veterinare lankosi kartą ar du per metus. Profilaktika, skiepai, patikrinimas. Penkiasdešimt šimtas eurų – normali suma.
Bet šunys, kaip ir žmonės, serga netikėtai. Užkandžiautas kaulas, erkės infekcija, alergija, trauma parke. Vienas neplanuotas vizitas gali kainuoti tiek, kiek metinė profilaktika.
Operacijos – atskira kategorija. Kelio raiščio plyšimas – tūkstantis ir daugiau. Naviko šalinimas – panašiai. Tai sumos, kurios ateina be perspėjimo.
Augintinių draudimas Lietuvoje dar nepopuliarus, bet augantis. Mėnesinis mokestis nedidelis, tačiau rimtų situacijų atveju gali sutaupyti tūkstančius.
Priežiūra: smulkmenos, kurios sudaro sumą
Kirpimas – priklausomai nuo veislės, nuo nieko iki šimto eurų kas porą mėnesių. Ilgaplaukiai šunys reikalauja reguliarios priežiūros, trumpaplaukiai – beveik jokios.
Dantų valymas – procedūra, kurią dauguma ignoruoja, kol neatsiranda problemų. Profesionalus valymas – apie šimtą eurų. Danties rovimas – dvigubai.
Nagų kirpimas – galima daryti namuose, bet daugelis nedrįsta. Pas specialistą – dešimt penkiolika eurų kas mėnesį du.
Parazitų prevencija – nuo erkių, blusų, kirmėlių. Sezoninė arba ištismetinė. Metinis biudžetas – nuo penkiasdešimties iki šimto eurų.
Aksesuarai: poreikis ar noras
Antkaklė susidėvi. Pavadėlis nutrūksta. Guolis prasmirsta ir reikia naujo. Tai normalios pakeitimo išlaidos, kurios ateina reguliariai.
Bet yra ir kita kategorija – daiktai, kuriuos perkame, nes norime, ne nes reikia. Antras guolis į kitą kambarį, sezoninis apsiaustas, šventinis žaislas. Prekių, kuriomis galima apipilti augintinį, pasirinkimas begalinis.
Čia kiekvienas sprendžia pats. Vieniems augintinis – šeimos narys, kuriam negaila nieko. Kitiems – kompanionas, kuriam pakanka būtinybių. Abu požiūriai legitimūs.
Netikėtumai, kurie tikrai nutiks
Per dešimt šuns gyvenimo metų garantuotai atsitiks kažkas, ko neplanavai. Sugraužti batai – smulkmena. Sugadintas kilimas – brangesnė. Padarytas remontas, kai šuniukas liko vienas per ilgai – galbūt skaudžiausia.
Kai kurie šeimininkai turi „augintinio fondą” – atskirą sumą netikėtumams. Protingas sprendimas, kuris nuima stresą, kai kažkas nutinka.
Laikas – valiuta, kurios niekas neskaičiuoja
Pinigai – tik dalis lygties. Šuo reikalauja laiko: pasivaikščiojimams, žaidimams, dresūrai, priežiūrai. Dvi trys valandos per dieną – normalus minimumas.
Tas laikas turi vertę. Jis galėtų būti skirtas darbui, poilsiui, kitiems pomėgiams. Pasirinkimas jį investuoti į augintinį – irgi sprendimas.
Kai kurios išlaidos iš tikrųjų yra laiko pirkimas. Šunų darželis – kad galėtum dirbti. Vedžiotojas – kad galėtum keliauti. Automatinė šėrykla – kad galėtum miegoti ilgiau.
Pilna sąskaita: skaičiai, kurie protina
Vidutinis šuo gyvena dešimt dvylika metų. Konservatyvus metinis biudžetas – apie tūkstantį eurų. Per visą gyvenimą – dešimt penkiolika tūkstančių eurų.
Tai automobilio kaina. Egzotinės kelionės kaina. Rimtos investicijos kaina. Žinoti šiuos skaičius iš anksto – ne atgrasymas, o pagarba sprendimui.
Pasiruošimas prasideda nuo gyvūnų prekių sąrašo ir biudžeto. Ne spontaniškas apsipirkimas, kai šuniukas jau namuose. O apgalvotas planavimas prieš tai.
Kodėl vis tiek verta
Skaičiai atrodo bauginantys. Bet jie nepasakoja visos istorijos.
Tyrimai rodo: augintinių šeimininkai rečiau serga širdies ligomis, turi žemesnį kraujospūdį, mažiau kenčia nuo depresijos ir vienatvės. Šuo priverčia judėti, nes jam reikia pasivaikščiojimų. Struktūruoja dieną, nes jam reikia režimo.
Draugė, su kuria skaičiavome išlaidas, pasakė paprastai: „Tai buvo geriausiai išleisti pinigai mano gyvenime.”
Ir ji teisi. Tik tuos pinigus geriau leisti žinant, ką darai. Ne su rožiniais akiniais, o su skaičiuokle ir planu.
