Pradėjus individualią veiklą apskaitą galima tvarkyti savarankiškai arba kreiptis į buhalterį. Pasirinkimas priklauso nuo veiklos pobūdžio, dokumentų kiekio ir pačiam žmogui priimtino administracinio darbo. Net ir nusprendus apskaitą tvarkyti savarankiškai, pradžioje gali būti naudinga buhalterio konsultacija, kad pajamų bei išlaidų apskaita nuo pirmųjų veiklos mėnesių būtų organizuojama nuosekliai.
Kada individualios veiklos apskaitą galima tvarkyti savarankiškai?
Individuali veikla nebūtinai reiškia, kad nuo pirmos dienos reikalinga nuolatinė buhalterio paslauga. Jei veiklos modelis paprastas, operacijų nedaug, o veiklą vykdantis žmogus supranta jam taikomus apskaitos ir mokestinius reikalavimus, apskaitą galima organizuoti savarankiškai.
VMI individualią veiklą pagal pažymą vykdantiems gyventojams suteikia galimybę naudotis i.APS – elektronine individualios veiklos apskaitos priemone. Tačiau pati apskaitos priemonė nepakeičia poreikio suprasti, kokius dokumentus reikia išrašyti ir saugoti, kaip registruoti pajamas bei išlaidas ir kokios mokestinės prievolės taikomos konkrečiai veiklai.
Situacija gali tapti sudėtingesnė atsiradus PVM prievolėms, vykdant sandorius su užsieniu ar pasikeitus pačiam veiklos modeliui. Tokiais atvejais buhalterio pagalba gali būti reikalinga ne vien deklaruojant pajamas.
Buhalterio galima ieškoti pagal reikalingos pagalbos apimtį
Individualią veiklą vykdančiam žmogui nebūtinai reikia tokio pat paslaugų paketo kaip įmonei. Vienam gali pakakti vienkartinės konsultacijos, kitam – periodinės dokumentų patikros, o dar kitam patogiau didžiąją apskaitos dalį perduoti specialistui.
Jeigu veikla vykdoma sostinėje ir nusprendžiama apskaitą patikėti specialistui, buhalterinių paslaugų Vilniuje pasirinkimas priklausys ir nuo to, kokios pagalbos iš tikrųjų reikia. Prieš kreipiantis verta apsibrėžti, ar buhalteris turėtų tik konsultuoti, tikrinti jau parengtą apskaitą, padėti su deklaracijomis ar nuolat administruoti apskaitos procesą.
Taip frazė „buhalterinės paslaugos“ tampa ne abstrakčiu poreikiu, o konkrečiai apibrėžta pagalba.
Ką verta susitvarkyti nuo pirmos veiklos dienos?
Net jeigu apskaita perduodama specialistui, dalį informacijos vis tiek turi surinkti pats veiklą vykdantis žmogus. Todėl nuo pat pradžių verta nusistatyti aiškią dokumentų tvarką.
Svarbu turėti vieną sistemą išrašytiems dokumentams, nuosekliai kaupti išlaidas pagrindžiančius dokumentus ir atskirti su veikla susijusią informaciją nuo asmeninių dokumentų. Taip pat reikėtų žinoti, kokie duomenys ir kokiu periodiškumu bus perduodami buhalteriui, jeigu naudojamasi jo paslaugomis.
Tokia tvarka naudinga ir tada, kai pirmus mėnesius apskaita tvarkoma savarankiškai, o vėliau nusprendžiama ją perduoti specialistui. Sukauptus ir susistemintus dokumentus perimti gerokai paprasčiau nei atkurti ankstesnių laikotarpių informaciją iš skirtingų šaltinių.
Vienkartinė konsultacija ar nuolatinė apskaita?
Pradėjus individualią veiklą nebūtina iš karto įsipareigoti nuolatinei buhalterinei paslaugai. Pirmoji konsultacija gali būti skirta išsiaiškinti dokumentų išrašymo ir saugojimo tvarką, pajamų bei išlaidų apskaitą ir konkrečiai veiklai aktualius mokestinius klausimus.
Vėliau pagalbos apimtį galima keisti. Jei veikla išlieka nesudėtinga, gali pakakti periodinių konsultacijų. Jei daugėja operacijų, atsiranda sudėtingesnių sandorių ar kitų prievolių, dalį apskaitos galima perduoti specialistui.
Todėl renkantis buhalterį pradėjus individualią veiklą svarbiausias klausimas nėra vien mėnesio paslaugų kaina. Pirmiausia verta nustatyti, kuriuos apskaitos darbus galima patikimai atlikti savarankiškai, o kuriems jau reikalinga profesionali pagalba.
