Bankas ar kredito unija patvirtino didesnę sumą nei tikėjotės. Finansuotojas siūlo dar palankesnes sąlygas, jei imsite daugiau. Pagunda didelė – juk papildomi pinigai niekada netrukdo. Arba trukdo?
Skirtumas tarp „kiek galiu gauti” ir „kiek man reikia” atrodo subtilus, tačiau būtent jis dažnai lemia, ar paskola taps naudingu įrankiu, ar finansine našta.
Kodėl siūlo daugiau nei prašote
Finansuotojams naudinga skolinti didesnes sumas. Administravimo kaštai panašūs – ar tvarkote paraišką penkiems, ar penkiolikai tūkstančių eurų. Tačiau palūkanų pajamos proporcingai didesnės. Todėl dažnai išgirsite: „Jūsų kredito istorija leidžia gauti daugiau” arba „Su didesne suma mėnesinė įmoka padidės vos keliais eurais.”
Matematiškai tai tiesa. Psichologiškai – spąstai. Tie „keli eurai” per mėnesį virsta šimtais per metus ir tūkstančiais per visą sutarties laikotarpį.
Pinigai kišenėje keičia elgesį
Tyrimai rodo įdomų fenomeną: turėdami daugiau pinigų, linkstame daugiau išleisti. Ne todėl, kad atsiranda naujų poreikių, o todėl, kad suminkštėja vidiniai stabdžiai. Remontas, kuriam buvote numatę penkis tūkstančius, staiga „išsiplečia” iki septynių, nes juk galima. Automobilis, kurio pakako bazinės komplektacijos, staiga „nusipelno” papildomų funkcijų.
Šis reiškinys vadinamas Parkinsono dėsniu finansuose: išlaidos auga proporcingai turimoms lėšoms. Skolinantis tai ypač pavojinga, nes išleidžiate ne savo pinigus, o pinigus, kuriuos dar tik reikės uždirbti ateityje.
Skaičiavimas, kurį verta atlikti
Prieš priimant sprendimą dėl sumos, atlikite paprastą pratimą. Užsirašykite konkrečiai, kam reikalingi pinigai, ir prie kiekvieno punkto nurodykite sumą. Baldams – tiek. Buitinei technikai – tiek. Remontui – tiek. Rezervui netikėtumams – tiek.
Sudėkite. Gausite sumą, kurios iš tiesų reikia. Viskas viršijant šią sumą – tai pinigai, kurie kažkur „ištirps”, bet įsipareigojimas mokėti liks.
Dabar palyginkite dvi scenarijus: mėnesinę įmoką už tiksliai reikalingą sumą ir įmoką už maksimalią siūlomą. Skirtumas – tai kaina, kurią mokate už abstrakčią „pagalvę” ar „ramybę”. Dažniausiai ši kaina per didelė.
Kada didesnis kiekis prasmingas
Yra situacijų, kai skolintis šiek tiek daugiau logiška. Jei planuojate remontą ir žinote, kad nenumatytos išlaidos beveik neišvengiamos – protinga įtraukti dešimt-penkiolika procentų rezervo. Geriau turėti ir neprireikti, nei stoti per remonto vidurį.
Jei refinansuojate kelias skolas į vieną – gali būti prasminga pridėti nedidelę sumą blogiausio atvejo scenarijui. Viena tvarkinga sutartis su viena įmoka paprastesnė nei kelios skirtingos.
Tačiau net šiais atvejais kalbame apie pamatuotą, apskaičiuotą rezervą, o ne apie „imu kiek duoda, pažiūrėsim”.
Mėnesinės įmokos iliuzija
Dažnas argumentas – „mėnesinė įmoka ir taip nedidelė, tai ką čia taupyti”. Šis mąstymas ignoruoja keletą svarbių dalykų. Pirma, įmoka mokama ne vieną mėnesį, o dešimtis mėnesių ar net kelerius metus. Nedideli skirtumai sukaupia rimtas sumas.
Antra, mėnesinė įmoka – tai įsipareigojimas, mažinantis finansinį lankstumą. Kuo didesnė įmoka, tuo mažiau erdvės netikėtumams. Automobilio gedimas, sveikatos problemos, darbo praradimas – tokiais atvejais kiekvienas laisvas euras tampa vertingas.
Trečia, kuo ilgiau mokate, tuo daugiau sumokate palūkanų. Didesnis skolintas kiekis reiškia ne tik didesnes palūkanas, bet ir ilgesnį laikotarpį iki finansinės laisvės.
Atsparumo testas
Prieš pasirašydami sutartį, užduokite sau klausimą: ar pajėgčiau mokėti šią įmoką, jei mano pajamos sumažėtų dvidešimt procentų? Jei atsakymas neigiamas – suma per didelė.
Kitas klausimas: ar galėčiau tą patį tikslą pasiekti su mažesne suma? Galbūt nebūtina keisti visų baldų vienu metu. Galbūt pakaktų suremontuoti du kambarius, o trečią – kitais metais. Galbūt naudotas automobilis atliktų tą pačią funkciją kaip naujas.
Disciplina, kuri atsiperka
Imti tiek, kiek reikia, reikalauja disciplinos. Tai reiškia atsisakyti pagundos „kol galima”, „kol siūlo”, „kol sąlygos geros”. Tačiau ši disciplina atsiperka ramybe – žinojimu, kad įsipareigojimai valdomi, o ne atvirkščiai.
Finansinė laisvė prasideda ne nuo didelių pajamų, o nuo kontroliuojamų išlaidų ir protingų įsipareigojimų. Kiekviena paskola, paimta tiksliai pagal poreikį, yra žingsnis teigiama kryptimi. Kiekviena paskola, paimta „nes davė” – potencialus žingsnis atgal.
Galų gale, finansuotojo tikslas – uždirbti. Jūsų tikslas – išspręsti konkretų poreikį mažiausia įmanoma kaina. Šie tikslai ne visada sutampa, ir tai verta prisiminti prieš pasirašant bet kokią sutartį.
