Reklaminiai pažadai skamba gražiai – „sutaupykite iki 80 procentų”, „elektra nemokamai”, „atsipirkimas per 5 metus”. Bet kaip tai atrodo realiame gyvenime, su realiomis sąskaitomis ir realiu Lietuvos klimatu? Pakalbinome tris šeimas, kurios saulės elektrines eksploatuoja pakankamai ilgai, kad galėtų pateikti konkrečius skaičius.
Pirmoji istorija: Kauno rajonas, 8 kW elektrinė
Mindaugo šeima – keturi žmonės, 150 kvadratinių metrų namas su šildymo siurbliu. Elektros suvartojimas – apie 7000 kilovatvalandžių per metus. Prieš elektrinę mokėdavo vidutiniškai 120-140 eurų per mėnesį.
Elektrinė įrengta 2022 metų pavasarį. Kaina – 7200 eurų, gauta 1800 eurų parama. Grynoji investicija – 5400 eurų.
„Pirmaisiais metais sugeneravome 8400 kilovatvalandžių – daugiau nei tikėjomės”, pasakoja Mindaugas. „Bet realiai suvartojome tik apie 65 procentus to, ką pagaminome. Likusi dalis nuėjo į tinklą ir grįžo žiemą su nuostoliais.”
Dabartinė situacija: vasarą sąskaita – 15-20 eurų (tik mokesčiai už tinklą), žiemą – 60-80 eurų. Metinis vidurkis – apie 45 eurų per mėnesį vietoj buvusių 130.
Metinis sutaupymas: apie 1020 eurų. Atsipirkimo laikotarpis: 5,3 metų.
„Jei skaičiuotume dabartinėmis kainomis – atsipirkimas būtų dar greitesnis”, priduria jis. „Kai mes statėme, elektra kainavo pigiau.”
Antroji istorija: Vilniaus priemiestis, 5 kW elektrinė
Jurgitos šeima – du suaugę, vienas vaikas, 100 kvadratų namas, dujinis šildymas. Elektros suvartojimas kuklus – apie 3200 kilovatvalandžių per metus. Ankstesnė sąskaita – 55-70 eurų per mėnesį.
Elektrinė įrengta 2023 metų vasarą. Kaina – 4800 eurų, parama – 1275 eurų. Grynoji investicija – 3525 eurų.
„Mūsų stogas ne idealus – rytinė orientacija”, pripažįsta Jurgita. „Rangovas įspėjo, kad generacija bus 15-20 procentų mažesnė nei su pietiniu stogu. Bet vis tiek apsimoka.”
Per pirmuosius metus elektrinė sugeneravo 4100 kilovatvalandžių. Šeima suvartojo beveik viską, nes Jurgita dirba iš namų ir elektra naudojama dieną.
Dabartinė situacija: vasarą sąskaita – 8-12 eurų, žiemą – 35-45 eurų. Metinis vidurkis – 22 eurai per mėnesį.
Metinis sutaupymas: apie 480 eurų. Atsipirkimo laikotarpis: 7,3 metų.
„Ilgiau nei tikėjausi”, sako Jurgita. „Bet kai pagalvoji, kad elektrinė veiks 25-30 metų, ir kas bus su elektros kainomis per tą laiką – vis tiek geras sprendimas.”
Trečioji istorija: Klaipėdos rajonas, 10 kW elektrinė su kaupikliu
Tomo šeima – penki žmonės, 200 kvadratų namas, šildymo siurblys ir elektromobilis. Suvartojimas – apie 12000 kilovatvalandžių per metus. Buvusi sąskaita – 200-280 eurų per mėnesį.
Elektrinė su 10 kWh kaupikliu įrengta 2024 metų pradžioje. Bendra kaina – 14500 eurų, parama – 2550 eurų už elektrinę. Grynoji investicija – 11950 eurų.
„Mums buvo svarbu maksimaliai išnaudoti savo elektrinę”, aiškina Tomas. „Su kaupikliu vakare naudojame dieną sukauptą energiją, užuot pirkę iš tinklo.”
Per pirmuosius vienuolika mėnesių elektrinė sugeneravo 9800 kilovatvalandžių. Dėl kaupiklio šeima suvartojo apie 80 procentų pačių pagamintos elektros – gerokai daugiau nei be jo.
Dabartinė situacija: vasarą sąskaita – 25-35 eurų, žiemą – 90-120 eurų. Metinis vidurkis – 65 eurų per mėnesį.
Metinis sutaupymas: apie 1860 eurų. Atsipirkimo laikotarpis: 6,4 metų.
„Kaupiklis pridėjo kainos, bet ir sutaupymas didesnis”, vertina Tomas. „Be kaupiklio būtume suvartojęs gal 55 procentų savo elektros.”
Bendras vaizdas: ką rodo skaičiai
Apibendrinus šias ir kitas istorijas, išryškėja kelios tendencijos.
Realus atsipirkimas – 5-8 metai su parama, 8-12 metų be paramos. Tai ilgiau nei skelbia agresyviausia reklama, bet trumpiau nei pesimistinės prognozės.
Suvartojimo ir generacijos dermė – kritiškai svarbi. Šeimos, kurios didelę dalį elektros suvartoja dieną (darbas iš namų, pensininkai), pasiekia 70-85 procentų savo elektros sunaudojimą. Tos, kur visi dirba ir grįžta vakare – tik 45-60 procentų.
Kaupikliai keičia žaidimo taisykles. Su kaupikliu suvartojimas šokteli iki 75-90 procentų, bet pradinė investicija didėja 3000-5000 eurų.
Paslėpti faktoriai, apie kuriuos retai kalbama
Elektros kainų augimas – tai, kas daro saulės elektrines vis patrauklesnes. 2020 metais elektra kainavo apie 12 centų už kilovatvalandę. Šiandien – 20-25 centai. Jei tendencija tęsis – o energetikos analitikai prognozuoja, kad tęsis – atsipirkimo laikotarpis trumpėja automatiškai.
Nekilnojamojo turto vertė – tyrimai Vakarų Europoje rodo, kad namas su saulės elektrine parduodamas 3-5 procentais brangiau. Lietuvoje tokios statistikos dar nėra, bet nekilnojamojo turto agentai patvirtina augantį pirkėjų susidomėjimą.
Elektromobilių plėtra – kas antras saulės elektrinės savininkas svarsto arba jau turi elektromobilį. Elektrinė ir elektromobilis kartu – sinergetinis efektas: dieną pakrautas automobilis važiuoja savo elektra.
Kada elektrinė neapsimoka
Sąžiningai kalbant – ne visada apsimoka.
Jei nuomojate būstą – investicija liks savininkui, ne jums. Nebent išsiderėtumėte ilgalaikę nuomą su elektrinės įrengimo galimybe.
Jei stogas netinkamas – stipriai šešėliuojamas, orientuotas į šiaurę, per senas konstrukcijai – išlaidos bus neproporcingai didelės.
Jei elektros suvartojimas labai mažas – iki 2000 kilovatvalandžių per metus – atsipirkimas užsitęs per ilgai.
Jei planuojate greitai parduoti namą – ir nežinote, ar pirkėjas vertins elektrinę.
Paramos svarba
Parama saulės elektrinei įrengti dramatiškai keičia finansinę logiką. Be paramos vidutinė 6 kW elektrinė atsipirktų per 9-10 metų. Su parama – per 5-7 metus.
255 eurai už kilovatą – tai 1530 eurų už 6 kW elektrinę. Atrodo nedaug, bet tai sutrumpina atsipirkimą 2-3 metais. Per tuos metus sutaupote papildomus 1500-2000 eurų. Tai reiškia, kad parama iš tikrųjų verta dvigubai daugiau nei nominali suma.
APVA kvietimų terminai ir lėšos – ribotos. Kas nespėja – laukia kito kvietimo arba stato be paramos.
Ilgalaikė perspektyva
Čia finansinė logika tampa neginčijama. Saulės elektrinės iki 30 metų garantija – tai du su puse dešimtmečio veikimo po atsipirkimo. Jei atsipirkimas – 6 metai, lieka 24 metai grynojo sutaupymo.
Net konservatyviu skaičiavimu – 600 eurų per metus – tai 14400 eurų sutaupymo per likusį elektrinės gyvenimą. Optimistiškai – su kylančiomis elektros kainomis – gali būti ir 25000-30000 eurų.
Tą patį būtų galima pasakyti apie daugybę investicijų. Skirtumas tas, kad saulės elektrinė – ne spekuliacija. Ji fiziškai gamina elektrą, kurią jūs fiziškai suvartojate. Tai ne pažadas grąžos, o reali prekė.
Psichologinis efektas
Kalbinti žmonės mini kažką, ko finansiniai skaičiavimai neaprėpia – pasitenkinimą matant, kaip elektrinė dirba.
„Turiu aplikaciją telefone, kuri realiu laiku rodo generaciją”, sako Mindaugas. „Saulėtą dieną žiūriu, kaip skaičiai šokinėja, ir jaučiu… nu, džiaugsmą. Keista, bet taip.”
Jurgita pritaria: „Anksčiau bijodavau atverti sąskaitą. Dabar atvirkščiai – laukiu, kad pamatyčiau, koks mažas skaičius.”
Tai ne finansinis argumentas. Bet tai argumentas, kuris žmonėms svarbus.
Ką daryti prieš priimant sprendimą
Pirma – išsiaiškinkite savo realų suvartojimą. Ne apytiksliai, o tiksliai – pažiūrėkite metines sąskaitas. Tai bazė, nuo kurios skaičiuojama viskas kita.
Antra – įvertinkite stogą. Orientacija, šešėliai, būklė, plotas. Jei nesate tikri – kvieskite specialistą įvertinti.
Trečia – gaukite kelis pasiūlymus. Kainos rinkoje skiriasi 20-30 procentų už panašią įrangą. Nelįskite į pirmą pasitaikiusį pasiūlymą.
Ketvirta – klauskite apie garantijas. Ne tik moduliams, bet ir inverteriui, montavimo darbams, generacijos garantijai.
Penkta – skaičiuokite konservatyviai. Geriau nustebti maloniai nei nemaloniai.
Saulės elektrinė – ne impulsyvus pirkinys. Tai investicija, kuri gyvuos tris dešimtmečius. Verta skirti laiko ją apgalvoti.
